Istorija

Lietuvių Fondo pradžia

1_1961_kovo_19_posedis
1961 m. kovo 19 d. Čikagos LF iniciatorių ir JAV LB veikėjų pasitarimas dėl bendro fondo organizavimo. Sėdi iš kairės: Jonas Liorentas, Vincas Ignaitis, Alicija Rūgytė, prel. Mykolas Krupavičius, dr. Antanas Razma, Stasys Barzdukas, Jurgis Breivė, Jonas Švedas. Stovi iš kairės: Donatas Bielskus, Jonas Jasaitis, Viktoras Naudžius, Adolfas Pupelis, Benediktas Babrauskas, Vincas Šmulkštys, dr. Gediminas Balukas, Algirdas Nasvytis, dr. Aldona Rugienė, dr. Balys Poškus, dr. Kazys Ambrozaitis, Antanas Kareiva, dr. Ferdinandas Kaunas, Vaclovas Dzenkauskas.

 

1960 metų gruodžio 8 d. dr. Antanas Razma Čikagoje leidžiamo dienraščio „Draugas“ puslapiuose straipsniu „Milijono dolerių fondas lietuviškiems reikalams ir to fondo parlamentas“ kvietė lietuvius steigti milijoninį fondą, kurio pagrindinis kapitalas būtų neliečiamas, bet jo palūkanomis būtų remiamas lituanistinis švietimas, kultūra, mokslas, menas, jaunimas ir visuomeninė veikla išeivijoje. Jį tvarkytų patys aukotojai. Jauno gydytojo konkreti bei praktiška idėja, jo entuziazmas susilaukė pritarimo ir prasidėjo rimtos diskusijos.

Pirmasis formalus „Milijoninio fondo“ organizatorių posėdis įvyko Čikagoje 1961 m. sausio 8 d., o 1961 m. kovo 19 d. posėdžio metu imta tartis su Čikagos visuomenininkais ir JAV Lietuvių Bendruomenės centro valdybos pirmininku Stasiu Barzduku bei vicepirmininku Algirdu Nasvyčiu, kurie atstovavo kelerius metus JAV LB gvildentai „Geležinio fondo“ idėjai. Kovo 19 d. susirinkimo dalyvių dauguma pasisakė už vieno fondo steigimą.

Netrukus po vienuoliktojo „Milijoninio fondo“ posėdžio Čikagoje, 1961 m. rugsėjo 2-3 d. Niujorke vykusioje JAV LB krašto III tarybos I sesijoje buvo išklausyti dviejų skirtingai planuojamų ir tvarkomų fondų organizatorių pranešimai. Algirdas Nasvytis kalbėjo apie jo kelerius metus planuojamą ir visiškai JAV Lietuvių Bendruomenei priklausantį bei jos tvarkomą „Geležinį fondą“. „Milijoninio fondo“ iniciatorius dr. Antanas Razma aiškino apie pačių aukotojų organizuojamą, tvarkomą, savarankišką ir plačią išeivijos lietuvišką veiklą remiantį fondą, veikiantį greta Lietuvių Bendruomenės. Po kelių posėdžių ir ilgų diskusijų JAV LB krašto tarybos nariai vienbalsiai (32 balsais) pritarė dr. A. Razmos siūlymui steigti Lietuvių Fondą, kurį tvarkys nariai-aukotojai.

 

Pirmieji Lietuvių Fondo žingsniai

2_1962_pirmieji_pirmininkai
Pirmosios Lietuvių Fondo tarybos pirmininkas dr. Antanas Razma (kairėje) ir LF valdybos pirmininkas Teodoras Blinstrubas 1962 metais.

Per pusmetį sutvarkius reikalingus Lietuvių Fondo steigimo dokumentus, atlikus visus formalumus, 1962 m. vasario 10 d. buvo išrinkta laikinoji dvylikos narių Lietuvių Fondo Taryba arba direktoriai. Tarybos pirmininku išrinktas dr. Antanas Razma, Valdybos – Teodoras Blinstrubas. Pirmojo Lietuvių Fondo Tarybos (arba direktorių) posėdžio metu, 1962 m. kovo 7 d. Jaunimo centre, Čikagoje, buvo išrinkta pirmoji penkių asmenų Lietuvių Fondo Valdyba: pirmininkas Teodoras Blinstrubas, vicepirmininkas Antanas Rūkštelė, sekretorius Jonas Vaičekonis, iždininkas dr. Vladas Šimaitis, narys spaudai Stasys Rauckinas. Pirmieji 28 Fondo nariai jau buvo paaukoję 19,714 dol.

3_1962_metai_inkorporavimas
1962 m. kovo 14 d. Lietuvių Fondas buvo inkorporuotas IIlinojaus valstijoje. Nuotraukoje: LF teisinis patarėjas, advokatas Algimantas Kėželis tuometiniam LF valdybos pirmininkui Teodorui Blinstrubui įteikia LF inkorporacijos dokumentus. Iš kairės: Benediktas Babrauskas, dr. Vladas Šimaitis, adv. Algimantas Kėželis, dr. Gediminas Balukas, dr. Antanas Razma, Teodoras Blinstrubas, Stasys Rauckinas, Jonas Švedas, Alicija Rugytė ir Jonas Vaičekonis.

 

1962 m. kovo 14 d. Lietuvių Fondas buvo oficialiai inkorporuotas Lithuanian Foundation, Inc vardu Ilinojaus valstijoje, kaip savarankiška ir narių-aukotojų tvarkoma pelno nesiekianti finansinė korporacija (Not For Profit Corporation), kurios pagrindinis tikslas yra lietuvybės išlaikymas (laikantis „US Internal Revenue Service Code Section 501(c) (3)“ nuostatų). Netrukus LF gavo atleidimo nuo mokesčių statusą („Tax Exempt status“), t. y. teisę nemokėti valdžiai mokesčių ir leidimą aukotojams nusirašyti jų aukas nuo federalinių mokesčių.

Visi LF direktoriai, valdybų nariai, komitetų ir komisijų pirmininkai, jų nariai ir įgaliotiniai dirbo ir dirba savanoriškai, be atlyginimo.

10_1971_iniciatoriai
1971 m. gruodžio 10 d. Sharkos svetainėje surengta vakarienė LF steigimo dokumento papildymo proga. Nuotraukoje iš kairės: LF iniciatoriai Jonas Valaitis, Gediminas Balukas, Antanas Razma ir Viktoras Naudžius.

Pirmasis LF milijonas ir tolimesnis kapitalo augimas

Pirmąjį milijoną dolerių pagrindiniam kapitalui Lietuvių Fondas sutelkė per 12 metų. 1974 metais LF peržengė vieno milijono dolerių ribą ir turėjo 3,964 narius. Antrasis milijonas buvo pasiektas 1980 metais; trečiasis – 1984 m. Dešimties milijono dolerių sumą LF perkopė 2000 m., o penkiolikos – 2003 m. Ją suaukojo 7,226 nariai.

2011 metais pagrindinio kapitalo suma buvo daugiau nei 19,5 mln. dol., 2013 m. LF jau turėjo per 20 mln. dol., o 2014 m. LF kapitalas perkopė 38 mln. dol. Šį didelį kapitalo augimą įtakojo palikimai. Keletas didžiausių palikimų, kuriuos yra gavęs Lietuvių Fondas: 2000 m. miręs Alfonsas Šarauskas Lietuvių Fondui testamentu paskyrė per 2,3 mln. dol. 2002 metais miręs Juozas Ručys visą savo turtą (1,054,0650 dol.) testamentu taip pat paliko Lietuvių Fondui.

4_Juozas_Rucys
Juozas Ručys (1911-2002)

sarauskas
Alfonsas Šarauskas (1920-2000)

2014 m. gegužės 3 d. 51-ajame Lietuvių Fondo suvažiavime buvo paskelbta, jog Joseph Vilcha (Juozas Vilčiauskas) Lietuvių Fondui testamentu paliko 15,5 mln. dol. Tai – didžiausias palikimas, kokį kada nors yra gavęs Lietuvių Fondas. Tais pačiais metais LF gavo dar vieną – Genovaitės ir Kazio Trečiokų – beveik 2,8 mln. palikimą.

Lietuvių Fondo kapitalas – tai ne vien tik palikimai. LF kapitalą didina narių įnašai, artimųjų ir kitų įamžinimas. Į Fondą įplaukia ir specialių renginių pelnas bei kitokios aukos. Aukotojų valia Lietuvių Fonde įsteigti specialūs fondai, kurių 2015 metais jau buvo 100.

J.Vilcha
Joseph Vilcha (Juozas Vilčiauskas) (1923-2014)

Kazys ir Genovaite Treciokai
Genovaitė (1922-2011) ir Kazys (1915- 2004) Trečiokai

LF parama lietuvybės išlaikymui

Pirmaisiais savo veiklos metais (1962) lietuviškai veiklai paremti Lietuvių Fondas skyrė 1,200 dol. Iki 1982 metų jau buvo išmokėta milijono dolerių parama. Per savo gyvavimo 50-metį lietuvybės reikalams Fondas paskyrė ir išdalino daugiau nei 15 mln. dol. Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę iš LF kapitalo 1991 m. specialiai Lietuvos Respublikai (švietimo ir kultūros reikalams remti) buvo paskirti 1,354,462 dol.

Nuo 1962 iki 2015 metų įvairiems lietuviškiems projektams įgyvendinti ir studentijai paremti LF yra paskyręs 18, 397,763 dol.

6_1966_suvaz_stipendija_Lukas 001_r
1966 m. liepos 2 d. LF metinio narių suvažiavimo metu dr. Antanas Razma įteikė LF paramos čekį „Lituanus“ atstovui Algiui Lukui. Nuotraukoje sėdi iš kairės: Bronius Krokys, Juozas Kazickas, Antanas Kareiva, Nijolė Poškienė ir dr. Romualdas Nemickas. Stovi iš kairės: dr. Jonas Valaitis, dr. Ferdinandas Kaunas, Vladas Šimaitis, dr. Antanas Razma, dr. Gediminas Balukas, kun. Viktoras Dabušis, dr. Zenonas dr. Ašoklis, paramą priimantis Algis Lukas, Stasys Rauckinas, Algirdas Budreckas, Jeronimas Ignatonis, Antanas Dundulis, Anatolijus Kairys.

5_1971_metai_PSK_Jonas_Kavaliunas
Vienas aktyviausių veikėjų JAV lituanistinio švietimo srityje Jonas Kavaliūnas 1971 m. LF Pelno skirstymo komiteto posėdyje.

Daugiausia dėmesio Lietuvių Fondas skyrė ir skiria lietuvybės išlaikymo projektams remti: švietimo, kultūrinei, meninei, mokslo ir visuomeninei veiklai, jaunimo reikalams bei studentų stipendijoms. Remiant Lietuvių Fondui, veikia lituanistinės mokyklos, leidžiamos knygos ir vadovėliai, rengiami pasaulio lietuvių Seimai, suvažiavimai, dainų ir tautinių šokių šventės. Taip pat remiamos meno ir kultūros organizacijos, jų renginiai, šventės, jaunimo stovyklos, pasaulio lietuvių jaunimo kongresai ir jaunimo organizacijos, lietuvių spauda ir radijas. Nuo 1990 m. LF rėmė ir remia švietimo, mokslo ir kultūros projektus nepriklausomoje Lietuvoje, taip pat ten studijuojantį lietuvių jaunimą, neužmiršta lietuviško jaunimo, gyvenančio ir kitose pasaulio šalyse.

7. 2001_stipendiju_pakomise 001
2001 m. PSK Stipendijų pakomitetis ruošiasi skirstyti stipendijas. Iš kairės: Vaclovas Kleiza, Ramunė Lukienė, Kęstutis Ječius, Sigita Balzekienė, Tadas Kulbis, Juozas Polikaitis.

2014 metu LF stipendininkai_istorijai
Grupė 2015 metų LF stipendininkų, dalyvavusių Lietuvių Fondo pokylyje. Iš kairės: Kovas Polikaitis, Audrius Aleksiūnas, Rūta Misiūnaitė, Indrė Bielskutė, Mantė Baliutavičiūtė, Viltė Baliutavičiūtė ir Gabrielė Bieliauskaitė. (Sandros Ščedrinos nuotr.)

Darbštūs Lietuvių Fondo vadovai

8_1982_metais_taryba_valdyba
1982 m. Lietuvių Fondo valdybos ir tarybos nariai. Sėdi iš kairės: Vytautas Kamantas, Milda Lenkauskienė, Stasys Baras, Vytautas Kutkus, Marija Remienė, dr. Gediminas Balukas, dr. Antanas Razma. Stovi iš kairės: dr. Ferdinandas Kaunas, Pranas Mažrimas, Viktoras Naudžius, Povilas Kilius, Antanas Juodvalkis, Kazys Barzdukas, dr. Vytautas Tauras, dr. Kazys Ambrozaitis, Petras Želvys, Apolinaras Bagdonas, Jonas Vaznelis, dr. Algimantas B. Gleveckas.

Lietuvių Fondo tarybos pirmininkai:

dr. Antanas Razma (1962–1965, 1979–1981, 2001–2004)
dr. Gediminas Balukas (1966–1971, 1977–1978)
dr. Kazys Ambrozaitis (1972–1973)
dr. Jonas Valaitis (1974–1976)
Stasys Baras (1982–1984, 1988–1990)
Povilas Kilius (1985–1987, 1991–1993)
Marija Remienė (1994–1995)
Vytautas Kamantas (1996–1997, 2005–2006)
Algirdas Ostis (1998–2000)
Arvydas Tamulis (nuo 2007 m. gegužės mėn.– 2009)
Rimantas Griškelis (nuo 2009 m. gegužės mėn.– 2012)
Marius Kasniūnas (nuo 2012 gegužės mėn – 2015)
Saulius Čyvas (nuo 2015 gegužės mėn.)

Lietuvių Fondo valdybos pirmininkai:

Teodoras Blinstrubas (1962–1965)
dr. Antanas Razma (1966–1970, 1974–1978, 1984–1986)
dr. Kazys Ambrozaitis (1971)
dr. Jonas Valaitis (1972–1973)
dr. Gediminas Balukas (1979–1982)
Viktoras Naudžius (1983)
Marija Remienė (1987–1989)
Algirdas Ostis (1990–1992)
Stasys Baras (1993–1995, 2002)
Povilas Kilius (1996–1998, 2000–2002, 2003–2004)
Rūta Staniulienė (1999)
Arvydas Tamulis (2004–2005)
Sigita Balzekienė (2005–2006)
Ramūnas Astrauskas (2007– iki 2009 gegužės mėn.)
Marius Kasniūnas (nuo 2009 m. gegužės mėn.– 2012)
Arvydas Tamulis (nuo 2012 gegužės mėn – 2015)
Marius Kasniūnas (nuo 2015 gegužės mėn.)

 

9_2010_garbes_komitetas
Buvę Lietuvių Fondo tarybos pirmininkai 2010 metais. Sėdi iš kairės: dr. Antanas Razma ir dr. Kazys Ambrozaitis. Stovi iš kairės: Povilas Kilius, Arvydas Tamulis, Algirdas Ostis.

2005 m. sausio mėnesį LF direktorių taryba, įvertinusi LF steigėjo ir ilgamečio tarybų bei valdybų pirmininko dr. Antano Razmos nuopelnus, sėkmingai organizuojant, auginant ir vadovaujant LF, vienbalsiai išrinko dr. A. Razmą Lietuvių Fondo tarybos Garbės pirmininku su teise iki gyvos galvos dalyvauti visuose LF tarybos, valdybos ir jų komitetų ar komisijų posėdžiuose.

 

LF vajai, renginiai…

Nuo Lietuvių Fondo įsteigimo surengtas ne vienas lėšų telkimo vajus ar kultūrinis renginys. Juos organizuoja ir vykdo LF valdyba su talkininkais, vajų komitetais ir LF įgaliotiniais daugelyje JAV miestų, JAV LB apylinkėse ir kai kuriuose užsienio kraštuose.

Adamkai
2009 m. spalio 3 d. vyko LF iškilmingas pokylis, skirtas pagerbti ilgamečius LF narius Lietuvos Respublikos prezidentą Valdą Adamkų ir Almą Adamkienę. Surinktos lėšos skirtos steigiamam prezidento Valdo ir Almos Adamkų stipendijų fondui. Nuotraukoje: prezidentas Valdas Adamkus ir Alma Adamkienė.

LF ikureju apdovanojimas
2012 m. balandžio 14 d. Lietuvių Fondo 50-mečio pokylis ,,The Hyatt Lodge“ viešbutyje (Oak Brook, IL). Jame buvo pagerbti Fondo įkūrėjai dr. Antanas Razma, Sr. ir dr. Kazys Ambrozaitis. Nuotraukoje iš kairės: LF tarybos pirmininkas Rimantas Griškelis, LF tarybos narys dr. Antanas Razma, Jr., dr. Antanas Razma, Sr., dr. Kazys Ambrozaitis, LF tarybos narė Rita Kisielius.

LF įgaliotiniai

Per ilgus LF gyvavimo metus daug nuveikė LF įgaliotiniai. Per juos buvo palaikomas tiesioginis ryšys su LF nariais bei visuomene. Jų didžiulio darbo dėka tolimiausiuose JAV kampeliuose vyko įvairūs LF renginiai, koncertai, buvo rengiami vajai. Platesnė LF įgaliotinių veikla prasidėjo 1980 m., o įsisiūbavo 1990 m., nors kai kur įgaliotiniai dirbo nuo 1965 m.

10_2008_dalis_igaliotiniu
Lietuvių Fondo tarybos, valdybos, Kontrolės komisijos nariai ir įgaliotiniai 2008 metais. Pirmoje eilėje iš kairės: Dalia Povilaitienė, Aldona Stasiukevičienė, Dalia Puškorienė, Dalia Jakienė, Alina Bičkienė, Arvydas Tamulis, Algirdas Saulis. Antroje eilėje iš kairės: Rimantas Griškelis, Vytenis Kirvelaitis, Narimantas Udrys, Almis Kuolas, Laurynas Misevičius, Vytas Narutis.

LF leidiniai

LF leido ir tebeleidžia didesnės ar mažesnės apimties leidinius. Stambiausi LF leidiniai yra Fondo istorijos knygos. Pirmoji išleista 1983 m., antroji – 1992 m., o trečioji – švenčiant LF 50-metį 2012 m. Visos knygos spausdintos Čikagoje.

Be šių stambių leidinių LF yra išleidęs kalendorių, atvirukų, informacinių lankstinukų. Nuo 2005 m. dukart per metus pasirodo LF periodinis leidinėlis ,,Liepsna”. LF taip pat yra išleidęs spalvinimo knygelių vaikams, kitų leidinukų.

LF – meno globėjas

Dailininko Adomo Valeškos pasiūlymu 1980 m. prie Lietuvių Fondo buvo sudaryta Meno puoselėjimo komisija. Vėliau LF taryba nutarė šalia LF įsteigti atskirą organizaciją – Lietuvių dailiojo meno institutą. Šis institutas veikė kaip LF padalinys ir kaupė išeivijos dailininkų meno darbų kolekciją.

1999-2001 m. LF Lietuvos dailės muziejui padovanojo 530 P. Domšaičio kūrinių. 2005 m. spalio 25 d. LF tarybos posėdyje vienbalsiai buvo nutarta dar 135 LF globoje esančius P. Domšaičio kūrinius padovanoti Lietuvos dailės muziejui. Iš viso buvo padovanoti 665 šio dailininko darbai.

LF dėka Lietuva praturtėjo trimis meno rinkiniais. Pirmasis – išskirtinės vertės Prano Domšaičio kūrybos palikimas – įkurdintas nuolatinėje ekspozicijoje LDM Klaipėdos Prano Domšaičio galerijoje. 2006-aisiais Lietuvą pasiekė Mstislavo Dobužinskio piešinių kolekcija, o 2013 metais Lietuvai padovanoti 26 Ados Peldavičiūtės-Montvydienės tapybos darbai.

SAMSUNG DIGITAL CAMERA
Ados Peldavičiūtės-Montvydienės parodos atidarymas Lietuvių dailės muziejuje, Vilniuje 2013 m. liepos 3 d. Iš kairės: LF tarybos pirmininkas Marius Kasniūnas, LF tarybos narys Leonas Narbutis ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.

 SAMSUNG DIGITAL CAMERA
P. Domšaičio galerijoje Klaipėdoje kabo memorialinė lenta, kurioje įamžintas P. Domšaičio kūrinių dovanojimo aktas.

 

 

Aplankykite fotogaleriją (1962-2012 m. nuotraukos)

 

Atnaujinta: 2016 m. vasario 3 d.

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress